Brisbenas

Jevgenijus Vodolazkinas yra Didžiosios knygos ir Yasnaya Polyana apdovanojimų laureatas. Romane „Brisbenas“ jis tęsia istorijas apie herojus („Lauras“, „Aviatorius“), kurių likimas – kaip antikinėje tragedijoje – staiga ir iš karto pasikeičia. Muzikantas virtuozas Glebas Yanovsky, pasiekęs sėkmės viršūnę, dėl ligos netenka galimybės koncertuoti ir bando rasti kitokią gyvenimo prasmę, naują atramos tašką. Tam jam padeda praeitis – jis bando sujungti prisiminimus apie vaikystę septintojo dešimtmečio Kijeve, jaunystę Leningrade, dabartį Vokietijoje ir vėl Kijeve 2000-aisiais. Tik Brisbeno nėra tarp šių gyvenimo kelionių. Ar tikrai toks miestas egzistuoja? O gal tai tik miražas, svajonė, utopinis idealas, sferų muzika?

— Jūsų interviu dažnai minimas Brisbeno miestas ir apskritai Australija. Kodėl?
– Nes kai pas mus žiema, pas juos vasara.
- Kada čia vasara?
- Tada jiems irgi vasara. Pagal mūsų standartus, tai vasara. Mūsų šeimoje ši vieta buvo laikoma rojumi.
„Gyventojai ten pernelyg specifiniai rojui. Nuteistųjų palikuonys.
- Ir ką?
— Dangus reikalauja geros biografijos.
- Ar tu ten buvai?
- Kur, Australijoje?
- Ne, danguje. Iš kur žinai, kokios biografijos ten reikia?